Kai ekranas ima gyventi savo gyvenimą
Sėdi vakare ant sofos, įsijungi televizorių ir… nieko. Arba dar blogiau – ekrane šokinėja paveikslėlis, garsas atsilieka, meniu užstringa, o programėlės tiesiog atsisako veikti. Pažįstama situacija? Daugelis iš mūsų tokiais atvejais iškart galvoja apie remonto meistrus ir dideles išlaidas, nors dažnai problema slypi programinėje įrangoje, kurią galima išspręsti ir be sudėtingų intervencijų.
Šiuolaikiniai televizoriai – tai jau ne tie paprastučiai aparatai, kuriuos prisimename iš vaikystės. Dabar tai faktiškai kompiuteriai su dideliais ekranais, kuriuose veikia sudėtingos operacinės sistemos, įvairios programėlės ir nuolatiniai atnaujinimai. O kur yra programinė įranga, ten neišvengiamai atsiranda ir klaidų. Klausimas tik – kaip jas spręsti?
Programinės įrangos atnaujinimas: pirmasis gelbėjimosi ratas
Daugeliu atvejų televizoriaus keistokas elgesys prasideda po to, kai gamintojas išleidžia naują programinės įrangos versiją. Kartais atnaujinimas įdiegiamas automatiškai, kartais – jūs patys jį paleidžiate tikėdamiesi naujų funkcijų. Ir štai tada prasideda nuotykiai.
Dažniausios problemos po atnaujinimo būna tokios: lėtesnis meniu veikimas, programėlių strigimai, garso ir vaizdo sinchronizacijos problemos, netikėti išsijungimai arba tiesiog kai kurios funkcijos nustoja veikti. Gera žinia ta, kad tokias problemas paprastai išsprendžia kitas atnaujinimas, kuris taiso ankstesnės versijos klaidas.
Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų televizorius tikrai turi naujausią programinės įrangos versiją. Paprastai tai galima padaryti per nustatymus – ieškokite skyriaus „Pagalba”, „Palaikymas” arba „Apie televizorių”. Ten turėtų būti informacija apie dabartinę versiją ir galimybė patikrinti atnaujinimus. Jei matote, kad yra naujesnė versija – drąsiai diekite. Tik įsitikinkite, kad televizorius yra prijungtas prie stabilaus interneto ryšio ir kad atnaujinimo metu niekas jo neišjungs.
Kai kurie gamintojai leidžia atnaujinimus diegti ir per USB raktą. Tai ypač patogu, jei televizorius dėl kokių nors priežasčių negali prisijungti prie interneto. Tiesiog reikia nueiti į gamintojo svetainę, rasti savo televizoriaus modelį, atsisiųsti atnaujinimą į USB raktą ir įdėti jį į televizorių. Paprastai televizorius pats aptinka failą ir pasiūlo jį įdiegti.
Kai atnaujinimas nepadeda: gilesni vandenys
Bet ką daryti, kai jau įdiegėte visus galimus atnaujinimus, o televizorius vis tiek elgiasi keistai? Čia situacija tampa sudėtingesnė. Kartais problema slypi ne pačioje programinėje įrangoje, o jos sąveikoje su televizoriaus aparatine dalimi – konkrečiai su atmintimi ir procesoriais, kurie valdomi specialių mikroschemų.
Yra atvejų, kai atnaujinimas įdiegiamas netinkamai – failas gali būti sugadintas, procesas nutrūkti dėl elektros tiekimo problemų, arba tiesiog kažkas nutinka ne taip. Tokiais atvejais televizorius gali visiškai „užsirakinti” – neįsijungti, rodomas tik logotipas, arba ekranas lieka visiškai juodas, nors girdisi, kad aparatas veikia.
Tokiais atvejais padeda tai, ką specialistai vadina „factory reset” arba gamyklinių nustatymų atkūrimu. Tai iš esmės grąžina televizorių į tokią būseną, kokia jis buvo išėjęs iš gamyklos. Tiesa, kartu prarandate visus savo nustatymus, įdiegtas programėles ir prisijungimus, bet dažnai tai vienintelis būdas atgaivinti aparatą be specialisto pagalbos.
Gamyklinių nustatymų atkūrimą paprastai galima atlikti per meniu, bet jei televizorius visai neveikia, daugelis modelių turi specialią mygtukų kombinaciją, kurią paspaudus įjungiama atkūrimo režimas. Šios kombinacijos skiriasi priklausomai nuo gamintojo, todėl verta paieškoti informacijos apie savo konkretų modelį.
Čipų programavimas: kada tai tampa būtina
Dabar pereikime prie rimtesnių dalykų. Yra situacijų, kai nei atnaujinimas, nei gamyklinių nustatymų atkūrimas nepadeda. Televizorius gali visiškai „numirėti”, nebeatsiliepti į jokias komandas, arba įstrigti begalinėje perkrovimo cikle. Tokiais atvejais problema dažniausiai slypi EEPROM (Electrically Erasable Programmable Read-Only Memory) arba Flash atminties mikroschemose.
Šios mikroschemos saugo kritiškai svarbią informaciją – pradinį įkrovos kodą, gamyklinius nustatymus, kalibruotus parametrus. Jei ši informacija sugenda ar ištrinama, televizorius tiesiog negali paleisti savo operacinės sistemos. Tai tarsi kompiuteris be BIOS – aparatinė dalis veikia, bet nėra ko paleisti.
Čipų programavimas – tai procesas, kai specialiais įrankiais tiesiogiai įrašoma informacija į šias atmintines. Tam reikia ne tik specialios įrangos (programatorių), bet ir tiksliai žinoti, kokį firmware reikia įrašyti konkrečiam televizoriaus modeliui. Klaidingai įrašytas firmware gali televizorių paversti visiškai nenaudojamu.
Dažniausiai čipų programavimo reikia tokiais atvejais: po nesėkmingo atnaujinimo, kai televizorius visiškai nebeįsijungia; po elektros tinklo įtampos šuolių, kurie galėjo pažeisti atmintį; kai televizorius įstrigo logotipo ekrane ir nebeatsako į jokias komandas; arba kai bandėte atlikti gamyklinių nustatymų atkūrimą, bet procesas nepavyko ir televizorius „užsikabino”.
Ar galima programuoti čipus pačiam?
Teoriškai – taip, praktiškai – labai nerekomenduojama, nebent turite patirties elektronikos srityje. Pirmiausia, jums reikės įsigyti programatorių – įrankį, kuris gali skaityti ir rašyti duomenis į mikroschemą. Paprasčiausi USB programatoriai kainuoja nuo 20-30 eurų, profesionalūs gali siekti kelis šimtus.
Antra, reikia žinoti, kokią mikroschemą programuoti. Televizoriaus viduje jų gali būti kelios dešimtys, ir ne visada akivaizdu, kuri atsakinga už pradinį įkrovimą. Trečia, reikia rasti tinkamą firmware failą. Internete yra forumų, kur žmonės dalijasi tokiais failais, bet visada yra rizika parsisiųsti netinkamą ar sugadintą versiją.
Be to, priklausomai nuo mikroschemų tipo, kartais jas reikia išlituoti iš plokštės, kad galėtumėte prijungti programatorių. O tai jau reikalauja litavimo įgūdžių ir atitinkamų įrankių. Kai kurios schemos gali būti programuojamos tiesiogiai plokštėje (in-circuit programming), bet tam reikia žinoti tikslias kontaktų vietas ir prijungimo schemas.
Jei vis dėlto nusprendėte bandyti patys, būtinai pirmiausia nuskaitykite esamą mikroschemų turinį ir išsaugokite kaip atsarginę kopiją. Net jei dabartinis turinys sugadintas, jame gali būti unikalios informacijos apie jūsų konkretų televizorių – serijos numeris, kalibruoti parametrai, licencijos raktai. Šios informacijos praradimas gali reikšti, kad net teisingai įrašius firmware, kai kurios funkcijos neveiks.
Profesionalų pagalba: kada verta kreiptis
Realybė tokia, kad dauguma žmonių, susidūrusių su rimtomis televizoriaus programinės įrangos problemomis, turėtų kreiptis į specialistus. Geras servisas turi ne tik reikalingą įrangą, bet ir patirtį bei prieigą prie oficialių firmware duomenų bazių.
Profesionalus meistras gali greitai diagnozuoti problemą – ar tai tikrai programinės įrangos gedimas, ar gal vis dėlto aparatinės dalies sugadinimas. Kartais tai, kas atrodo kaip programinė problema, iš tikrųjų yra pažeistas maitinimo blokas, procesorius ar kita komponentė. Tokiais atvejais jokia programinė įranga nepadės.
Serviso kaina už čipų programavimą paprastai svyruoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo darbo sudėtingumo ir jūsų regiono. Tai gerokai pigiau nei naujo televizoriaus pirkimas. Tačiau prieš sutikdami su remontu, pasiteiraukite, ar meistras tikrai įsitikinęs, kad problema sprendžiama programiškai. Būna atvejų, kai sugadintos pačios mikroschemos ir jas reikia keisti – tai jau brangiau.
Dar vienas svarbus dalykas – garantija. Jei jūsų televizorius dar yra garantinio laikotarpio ribose, bet kokius savadarbius bandymus reikėtų pamiršti. Kreipkitės į oficialų servisą ar parduotuvę, kur įsigijote televizorių. Programinės įrangos problemos paprastai patenka į garantinį aptarnavimą, ypač jei jos atsirado po oficialaus gamintojo atnaujinimo.
Prevencija: kaip išvengti problemų ateityje
Geriau išvengti problemų nei jas spręsti. Yra keletas paprastų taisyklių, kurios padės sumažinti programinės įrangos klaidų riziką. Pirmiausia, visada užtikrinkite stabilų elektros tiekimą. Jei jūsų rajone dažni elektros tinklo svyravimai, verta įsigyti UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį) arba bent jau kokybišką įtampos stabilizatorių.
Atnaujinimų diegimas – atsakingas procesas. Niekada neišjunkite televizoriaus atnaujinimo metu, net jei atrodo, kad procesas užstrigo. Kai kurie atnaujinimai gali užtrukti 20-30 minučių ar net ilgiau. Jei televizorius turi indikatorių, kuris mirksi atnaujinimo metu – laukite, kol jis nustos mirgėti.
Nebūtinai skubėkite diegti atnaujinimus iš karto, kai tik jie pasirodo. Palaukite kelias dienas ir paskaitykite internete, ar kiti vartotojai neturi problemų su nauja versija. Gamintojai kartais išleidžia „žalias” versijas, kuriose yra klaidų, o po kelių dienų jas pataiso. Geriau praleisti kelias naujausias funkcijas nei susidurti su rimtomis problemomis.
Reguliariai darykite gamyklinių nustatymų atsargines kopijas, jei jūsų televizorius turi tokią funkciją. Kai kurie išmanieji televizoriai leidžia eksportuoti nustatymus į USB raktą. Tai gali labai palengvinti situaciją, jei kada nors prireiks atkurti gamyklinius nustatymus.
Kai televizorius tampa pamoka apie technologijų trapumą
Grįžtant prie pradžios – televizoriaus programinės įrangos problemos nebėra toks retas reiškinys, kaip buvo senųjų analoginių aparatų laikais. Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai su Android TV, webOS, Tizen ar kitomis operacinėmis sistemomis yra sudėtingi įrenginiai, kuriuose gali atsirasti įvairiausių gedimų.
Daugumą problemų galima išspręsti paprastais būdais – atnaujinimu ar gamyklinių nustatymų atkūrimu. Tai verta išbandyti pirmiausia, prieš skambinant meistrams. Tačiau kai situacija tampa rimtesnė ir televizorius visiškai nebeveikia, čipų programavimas gali būti vienintelis išsigelbėjimas. Čia svarbu realistiškai įvertinti savo gebėjimus – jei neturite patirties elektronikos srityje, geriau patikėti profesionalams.
Svarbu suprasti, kad technologijos, nors ir labai pažengusios, išlieka trapios. Programinė įranga – tai ne kažkas nematerialaus ir visagalio, o konkretūs duomenys, įrašyti į fizinius čipus, kurie gali sugesti, susidėvėti ar tiesiog susimaišyti. Ir kartais, kad viskas vėl veiktų, reikia tiesiog grąžinti tuos duomenis į vietą – ar tai padarytumėte patys, ar su specialisto pagalba.